Vežimėlių atsiradimo istorija priskiriama karalienės Viktorijos epochai ir archyvuose datuojama 1840m. Kai rašytiniuose šaltiniuose atrandama informacija apie tai, kad Anglijos karalienė Viktorija, kuri turėjo devynis vaikus, išreiškė norą karališkąjame sode, išeiti pasivaikščioti kartu su vaikais.
Pirmieji vežimėlių modeliai buvo pakankamai primityvūs, bei dažnai vežimėlius traukti ikinkydavo gyvūnus: ožkas, asilus arba šunis.
Vežimėlio forma primindavo karietą arba dirižablį, tad vežimėlių mados egzistavo per visą vežimėlių egzistavimo laikotarpį. Pats konstruktas būdavo ganėtinai paprastas. Prie dėžės, kurioje vėliau vešdavo vaikutį, būdavo pritaisomi 2-4 ratai, bei pritvirtinama speciali rankenka, jog vežimėlį būtų galima traukti už savęs, ar pakinkyti gyvūną.
iki pat 1889 m. birželio 18d. vežimėliai turėjo tik klasikines (stabilias) ir ne manevringas važiuokles. Manevringos važiuoklės patentas priklauso amerikiečiui Vijamui Ričardsonui, 1889 m patentavusiam savo išradimą. Būtent Ričardsono vežimėlių modernizavimas paskatino pradėti masinę gamybą ir vežimėliai tapo daugelio pasaulio šeimų, auginančių vaikus, neatsiejama dalimi.
